2013 m. gruodžio 17 d., antradienis

Kreatinas

Kreatinas - yra puikus raumeninių ląstelių tūrio didintojas, bei aprūpina raumenis energija. Šis maisto papildas yra saugus ir kaupia vandenį raumeninėje ląstelėje. Tai šiuolaikinio sportininko maisto papildas. Kreatino suteikiama energija yra neprilygstama savo sugebėjimu padėti raumenims dirbti intensyviau ir ilgiau. Ši medžiaga turi pagrindinį vaidmenį energijos produkcijoje ir raumenų susitraukime. Pastaruoju metu sportininkai sistemingai vartoja kreatiną kaip maisto papildą, tam kad pagerinti sportinį rezultatyvumą ir padidinti treniruočių programų intensyvumą. 
 
Kreatino savybės:

·                           žymiai didesni raumenų susitraukimai
·                           didina sprogstamą jėgą
·                           greitesnis raumenų atsistatymas
·                           mažesnis nuovargis
·                           geresnis svorio prieaugis ir raumenų apimčių padidėjimas

Kreatinas ne tik didina jėgą, greitį ir didį, jis taip pat gerina raumenų išvaizdą. Kreatino monohidratas susiriša su vandeniu, riboje to kaip jis absorbuojasi į raumenines ląsteles. Taip kaip didelis kreatino kiekis susikaupia, didelis vandens kiekis pateikiamas į raumeninę ląstelę. Tai paaiškina hidratacinę kreatino įtaką raumeninei ląstelei, kuri susideda iš apytiksliai 75% vandens.Gerai hidratuotas raumuo išoriškai atrodo labiau pilnesnis, labiau apvalesnis, ir pripumpuotas. Ir kas svarbiausiai – norimi pašaliniai kreatino efektai remiasi jo įrodytame saugume.
 

2013 m. gruodžio 3 d., antradienis

Aminorūgštys – chemijoje taip vadinama grupė organinių junginių, kurie turi mažiausiai po vieną amino grupę (-NH2) bei karboksilo grupę (-COOH). Pagal šių grupių tarpusavio padėtį struktūroje jos skirstomos į alfa, beta, gama ir t. t. aminorūgštis. Kiekvienas toks tipas pasižymi jam būdingomis savybėmis. Alfa - aminorūgčių amino ir karboksilo grupės susijungusios tik per vieną tarpinį atomą (paprasčiausias pvz.: 2-aminoetano rūgštis dar vadinama alfa - aminoetano rūgštimi), beta – per du tarpinius atomus (paprasčiausias pvz.: 3-aminopropano rūgštis arba beta - aminopropano rūgštis) ir taip toliau.
Alfa - aminorūgštys labai svarbios ir biochemijoje, o kadangi kitokio tipo nei alfa - aminorūgštys šioje srityje pasitaiko rečiau, tai paprastai kalbant apie biochemiją arba gamtinių junginių chemiją, jei nepaminimas rūgšties tipas, suprantama, kad ji priklauso „alfa“ tipui.
AminorūgštisSantrupaŽyminti raidėŠoninės grandinės poliškumasŠoninės grandinės rūgštingumas ar bazingumasHidropatijos indeksas
AlaninasAlaAnepolinėneutrali1.8
ArgininasArgRpolinėstipriai bazinė-4.5
AsparaginasAsnNpolinėneutrali-3.5
Asparto rūgštisAspDpolinėrūgštinė-3.5
CisteinasCysCpolinėneutrali2.5
Glutamo rūgštisGluEpolinėrūgštinė-3.5
GlutaminasGlnQpolinėneutrali-3.5
GlicinasGlyGnepolinėneutrali-0.4
HistidinasHisHpolinėsilpnai bazinė-3.2
IzoleucinasIleInepolinėneutrali4.5
LeucinasLeuLnepolinėneutrali3.8
LizinasLysKpolinėbazinė-3.9
MetioninasMetMnepolinėneutrali1.9
FenilalaninasPheFnepolinėneutrali2.8
ProlinasProPnepolinėneutrali-1.6
SerinasSerSpolinėneutrali-0.8
TreoninasThrTpolinėneutrali-0.7
TriptofanasTrpWnepolinėneutrali-0.9
TirozinasTyrYnepolinėneutrali-1.3
ValinasValVnepolinėneutrali4.2

Aminorūgščių funkcija baltymuose

Aminorūgštys panaudojamos tartum įvairių formų plytelės statant baltymą. Bendras principas labai paprastas: DNR turi savyje ketvertainį kodą, kurio trys DNR bitai (dar vadinami „kodonais“) koduoja vieną rūgštį sekoje. Papildomi „start“ ir „stop“ kodonai nurodo, kad vienas baltymas baigtas ir kad metas dekoduoti kitą. Bet turint galvoje tai, jog baltymas – tai ne simbolių eilutė, procesas virsta neįveikiamu uždaviniu net galingiausiems superkompiuteriams. Padedami kitų baltymų ir veikiami cheminių sąveikų, kurias sukelia įvairios papildomos aminorūgščių grupės, baltymai suformuoja tartum vieną kiek galima tikslesnę detalę ląstelei. Paskui baltymas paruošiamas darbui į jį įjungiant papildomas grupes. Papildoma grupe gali būti bet koks kitas elementas: pradedant vitaminu ar reta aminorūgštimi ir baigiant metalo jonu. Ji gali būti tiek pasyvi, dažnai padedanti baltymui išsilaikyti savo vietoje ką nors traukdama, tiek aktyvi kaip fermentuose. Užbaigus tokį trijų pagrindinių stadijų gamybos procesą baltymai nugabenami į „darbo“ vietą, kur jau visas baltymas veikia kaip ištisas vienetas. Keli netinkamai baltyme išsidėstę atomai gali visiškai sutrikdyti jo veikimą. Tuomet jis išardomas ir pakeičiamas nauju.